Pateikiame oficialaus fanklubo susitikimo Los Andžele viso savaitgalio apžvalgą. Apžvalgą parašė Maria.
Tai buvo visapusiškai nuostabu... buvo begalės žmonių kuriuos jau pažinojau ir buvo nuostabu sutikti naujus. Sutikau daugybę žmonių iš virtualiosios erdvės. Nuostabu pamatyti veidus tų, su kuriais ilgai bendravai.
Ketvirtadienio vakarą didžioji mūsų dalis susirinko į Johnl bei Josho šou. Būtina pažymėti - tai buvo fantastiška - vien muzika - jokio dainavimo. Nežinau ar jis mėgino parodyti nebylaus dainavimo įgūdžius (klausymas, įsiklausymas) ar tik darė tai ką jautė jog privalu. Blackie, James, Anthony ir Flea kaip ir pridera taip pat ten buvo. Šiek tiek pakalbėjau su Dave Lee prieš garso tikrinimą ir teko išgirsti kelias įstorijas iš jo. Jis atrodo linksmas ir mielas vyrukas, bei tikrai yra laimingas, jog jam tenka dirbti Pipirams.
Penktadienis tarsi dingo iš šio pasaulio. Mes susirinkome bliuzo namų (House of Blues) restorane per saulėlydį. Visi buvo pakviesti pasidaryti korteles su vardu bei nuotrauka, kurios pristatytų juos. Tada atėjo ir mano eilė, o aš jau nebuvau pasiruošusi jokiai kalbai, todėl iškart paprašiau kitų už mane atlikti šią pareigą. Nusprendžiau, jog geriau man seksis visa tai parašyti, nei pasakyti balsiai.
Ir štai vidury visų prisistatymų mūsų visiškai slaptas svečias - Anthony Kiedis - pasirodė. Žmonės tuo negalėjo patikėti, kai kurie tik svajojo kas galėtų būti tas žmogus, negi jis tikrai realus. Tiesą pasakius, aš net nepastebėjau kaip jis įėjo pro duris, aš besižvalgydama pamačiau jį sėdintį prie staliuko, gaminančio korteles, ir bestebintį visus. Tai buvo nuostabus jo poelgis. Aš buvau tokia laiminga dėl visų, tad pasakiau jog visi gali nueiti prie jo nusifotografuoti ir gauti autografą. Kai Anthony baigė dalinti autografus jis gana greitai išskubėjo, tačiau atėjo tiek Johno, tiek Flea mamos ir įsitaisė kartu su mumis. Tiesiog turėjau pasisveikinti su Gail Frusciante, tačiau mane labai nustebino, jog ji jau žinojo, kad aš fanklubo prezidentė. Buvau sukrėsta, kai ji padėkojo man už visa tai ką darau. Nuostabu, kad jie atėjo. Buvo puiki diena.. Tiek daug meilės, švelnumo ir draugystės kambary seniai jau nebuvo sklandę.
Vėliau visi išsiskirstė į atskiras grupes ir veikė kas ką sugalvojo. Aš išėjau su Marene, Katinka, Pascalle ir Francois į Universal Citywalk, nes norėjome užkąsti. Po to nuėjome į Rainbow, kur jau būriavosi nemaža fanų dalis. Tada galėjome kalbėtis kiek norėjome.
Šeštadienio rytas. Iki 17:30 visi veikė kas ką norėjo, tačiau tada mes visi susirinkome Dodger stadione, nuėjo ant žolės, kad pasveikintume Anthony ir palinkėtume sėkmės. Nuėjau iškart į centrą ir atsistojau kiek toliau nuo tos vietos, kurioje jis stovės. Kadangi turėjau su savimi foto aparatą, bandžiau pagauti keletą įdomesnių kadrų, kol Anthony užims savo poziciją. Buvo pakankamai karšta stadione tiesiai po saule, todėl nuėjau toliau - į pavėsį, iš ten mačiau viską.
Po žaidimo pasilikome žiūrėti kaip Dodgers žaidžia su Philis ir po to vėl bėgom į Universal Citywalk, kur pietavome meksikietiškame restorane.
Sekmadienio rytą kai kurie iš grupės nuėjo į bažnyčią paklausyti, kaip daunuoja Gail, o po to jau visi nuėjome į Griffith Park, nusifotografavome, o po to visi pasivaikščiojo ten kur jam mieliausia: parduotuvėse, galerijose ar dar kur. Man tai patiko, ten viena mano mėgstamiausių vietų. Autobusas mus nuvežė atgal į Holiday Inn ir Days Inn viešbučius ir kiekvienas ten jau veikė tai ką norėjo. Su keliais nariais nuėjome į Rainbow (mano mėgstamiausią vietą) ir ten ilgai šnekučiavomės apie Ataxia. Atėjo laikas atsisveikinti. Ir tai jau buvo pabaiga to stebuklingo savaitgalio, kuris prabėgo taip greit, kad net nespėjome pastebėti... Susitikome su begale naujų žmonių ir be galo nuostabiai pasikalbėjome.