Pavadinimas: RHCP fanų meet’as Kaune praėjo
Data: 2005-05-08
perskaityta: 938
Taigi taigi taigi.. Štai ir praėjo ilgai (ne gal ir nelabai) lauktas „pipiriukų“ gerbėjų susitikimas laikinojoje sostinėje. Labai labai labai ačiū jo organizatoriams ugai ir Hippy! Tris kartus valio!!! Na, o nebuvusieji galite pasiskaityti, kaip viskas vyko...
Iki paskutinės minutės nebuvau tikra, kad važiuosiu. Bet kadangi labai rūpėjo aplankyti Kauną (tiksliau, ten gyvenančius RHCP fanus), tai pasigavau „mikriuką“ ir aš jau plente Vilnius - Kaunas. Kelionė buvo ne itin maloni... Vienai moteriai „mikriuke“ buvo labai tvanku, tad ji pradarė liuką. Bet kita moteriškė vežėsi sergantį vaiką, todėl pradėjo rėkti ant pirmosios ir liuką užtrenkė. Ir taip kelis kartus: viena liuką atidaro, kita uždaro, tada apsikeičia keliais žodeliais ir toliau ramiai važiuoja (kiek tas važiavimas galejo būti ramus, nes vaiko kosulys tiesiog draskė ausis). Ach tas lietuvių draugiškumas...
Maždaug po valadžiukės ir 15 minučių jau buvau Kauno autobusų stoty. Tiesa, tik įvažiavus į Kauną akys užkliuvo už plakato, kuriame buvo parašyta: „Kaunieti, niekada nepasiduok!“ Įdomus šūkis...

Galima sakyti Kaune lankiausi pirmą kartą (neskaitant to karto prieš kokius 14 metų, kai tėveliai nusivežė į zoologijos sodą). Paliepta ugos įsėdau į 14 troleibusą ir štai aš jau Laisvės alėjos viduryje, prie fontano, su dar dvylika „pipiriečių“: uga, Hippy ir jo pussesere, pikta, SpanGuole, Wiruse bei jos broliuku, Chiligirl, carnifex, Vytasfuchs, RHCP ir svirduliu. Kaip informavo uga, žadėjo ateiti septyni žmogeliukai, bet susirinko net 13! Kokiam pusvalandžiui buvo prisijungęs ir mūsų tėvelis oficialusis kostiumuotasis teibaz, bet apie tai vėliau...
Pastovėję iki 18.00 val., patraukėme „Ramzio II“ link. Buvo proga susipažinti su Kauno centru bei senamiesčiu ir, žinoma, įžymiąja požemine perėja. Taik gaila, nepasitaikė proga išsigąsti „forsų“, nors morališkai tam jau buvau pasiruošusi.

Po kokio pusvalanduko kojų miklinimo priėjome „Ramzį II“. „Saujelė Egipto“ - taip skelbia šio restorano reklaminė antraštė. O vieta išties įspūdinga. Ir aplinka, ir padavėjų apranga, ir patiekalai leidžia bent trumpam apsilankyti Egipte. O toliau vakaras ėjo pagal tokį scenarijų: kaljanas - sidras - alus, alus - sidras - kaljanas, sidras - kaljanas - alus. Kaljano rūkymas visiems tapo didžiausia pramoga. Iš septynių žadėjusių rūkyti prie šio ritualo prisidėjo visas stalas. Po kelių kaljanų visi kaip reikiant kvepėjo braškėmis bei tabaku. Didelis atradimas buvo ir RHCP egiptietiškų žolelių arbata. Puodelis apkeliavo visą stalą ir po to visi sėdėjo susiraukusiais veidais.
Vakaras ėjo smagiai. Carnifex vos mirtinai neužkuteno SpanGuolės, pastaroji jam vos nenukando rankos. Chiligirl už „firminę“ šukuoseną taip pat turėtų padėkoti minėtajam carnifex. Pokalbių temų buvo daug ir įvairių: nuo savadarbių gitaros garso nuėmėjų (ar kaip ten tie prietaisai vadinasi

) iki filmuko apie robotą ateivį, laisvalaikiu dėvintį šuniuko kostiumą (idėja verta milijono

) ir pasivadinusio Gir (atrodo...). Beje, čia tas pats personažas, kurio atvaizdą prie savo nick’o yra užsidėjęs Lynch. Jis puikuojasi ir ant Wirusės palaidinės rankovės. Vakarą praskaidrino pilvo šokėja, nuolat keitusi kostiumus, ir egiptiečiai muzikantai. Na, o meet‘o kulinacija galime vadinti mūsų tėvelio pasirodymą, kurį lydėjo griausmingi aplodismentai. Gaila, teibaz tik užkando žirnių (ne savo - Chiligirl noru), padarė keletą nuotraukų ir išskubėjo namo. O likusiems vakaras tęsėsi skambant egiptietiškai muzikai ir rūkstant kaljano dūmui.
Apie vienuoliktą valandą vakaro sumanėme po truputį „pakuotis“. Apsimokėje didžiuuuulę sąskaitą, išbildėjome pro duris. Čia buvo nuspręsta visiems draugiškai važiuoti į stotį ir laukti pirmojo autobuso į Vilnių (čia jau mano kaltė... Atleiskit...). Ačiū ačiū ačiū jums visiems, kad palydėjote!!!

Ir, žinoma, ačiū Vytuifuchs, greitai ir saugiai pristačiusiam vietinius gyventojus į namus!
Po poros valandų kratymo „Ikarusu“, atsidūriauVilniau autobusų stotyje. Mažas pastebėjimas: ji dirba ne visą naktį, o nuo 4.00 iki 24.00 val. Taig taksi teko laukti gatvėje. Dabar stebiuosi, kad grįžau namo, nes vieni bandė įsivylioti į automobilį (kadangi uga liepė į svetimų automobilius nesėsti, tai aš ir nelipau

), kažkokie baikeriai siūlėsi namokamai parvežti į namus (tik neaišku, kieno namus

), dar kažkokie vietiniai girtuoklėliai nusprendė pakalbinti. Mieli kauniečiai, su jumis buvo žymiai drąsiau.

Jau po to nebeištvėriau ir dar kartą paskambinau į taksi kompaniją. Thanks God, malonus moters balsas pranešė, kad taksi jau privažiuoja, taigi mano nuotykiai naktiniame Vilniuje baigėsi ir po keliolikos minučių jau šiltai gulėjau lovoje.
Dar kartą ačiū meet’o organizatoriams ir visiems į jį susirinkusiems. Vakaras buvo išties puikus!
Beje, laukiam panašios naujienos ir iš ugos bei Hippy bendro dueto
taip pat laukiam nuotraukyčių
nors ištiesu labai pavydžiu, džiugu, kad smagiai praleidot laiką
P.S.Chiligirl rulina
P.p.s.ugai-diidelis ACIUU!!
Ir dar - apmaudu, kad Pikčiurna taip tyleniškai ir slapukiškai tūnojo... Ji visada tokia?
http://www.redhotchilipeppers.lt/modules/albumas/viewcat.php?num=16&cid=24
o jauciaus tai gerai, tik po antro stipriojo kaljano truputi galva sukos.. bet ne man vienai..
Taip, Snoopy, mes visada renkamės "Ramzyje"